Nuo įvairių skalbyklių pasiūlos parduotuvių lentynose raibsta akys. Kaip išsirinkti tinkamiausią priemonę – ne vienai šeimininkei ar šeimininkui iškilusi dilema. Sudedamųjų dalių pavadinimai eiliniam, chemijos mokslų nekrimtusiam piliečiui mažai ką sako, tad dvejojančiam pirkėjui dažniausiai apsispręsti padeda skambūs reklaminiai šūkiai, o atiduodant duoklę veiksmingumui, retai susimąstoma apie šalutinį poveikį.

Cheminės medžiagos ir jų poveikis
Kiekviena namuose naudojama švaros priemonė sudaryta iš įvairių cheminių medžiagų, kurios daugiau ar mažiau neigiamai veikia mūsų organizmą, o patekusios į aplinką – visą gyvąją gamtą. Ir nors „švariklių“ sudėtis, priklausomai nuo paskirties, gali būti labai „spalvinga“, atpažinti pagrindinius komponentus, juos įvertinti ir atsirinkti yra įmanoma kiekvienam pirkėjui.
Visuose buitinės chemijos preparatuose aptinkamos paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM), etiketėje nurodomos kaip anijoninės, nejoninės, katijoninės ar amfoterinės, kurių funkcija – atskirti nuo paviršiaus nešvarumus. Ir nors vienos šių medžiagų lengvai suskyla valymo įrenginiuose ir gamtoje (riebiosios rūgštys, alkoholetoksilatai), dalis yra ilgai išliekančios ir toksiškos (amonio druskos ar alkilfenoletoksilatai, kurie organizme „atpažįstami“ kaip hormonai ir sukelia organizmodisbalansą). Kad skalbimo priemonė ar baliklis taptų efektyvūs žemoje temperatūroje, į juos dedami aktyvinantys komponentai EDTA (etilendiamintetraacetatas), NTA (nitrilotriacetatas), kurių šalutinis poveikis itin žalingas. Šios, kaip ir kitos aplinkoje neskylančios, medžiagos (chloro junginiai, kai kurios PAM, EDTA, NTA, kvapai, dažikliai, triklozanas) ne tik dirgina odą, akių gleivinę, bet ir kaupiasi gyvūnų riebaliniame audinyje, o su maistu patenka ir į žmogaus organizmą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad EDTA padidina apsigimimų tikimybę, o NTA sukelia onkologinius pakitimus.

Daugiau straipsnių ir naudingos informacijos
rasite www.tavonamai.lt