Praeitame þurnalo numeryje daug metø sau baldus besigaminantis meistras átikino, jog nesudëtingà baldà namie gali susiræsti kiekvienas vidutiniø gabumø ir patirties vyras. Autorius papasakojo, nuo ko pradëti, kaip laminuoti baldø detaliø kraštus lygintuvu. Šiame straipsnyje – tolesnës instrukcijos, kurias perskaitæ jau galite dràsiai ryþtis ræsti pirmàjà lentynëlæ.
Daugelis neskaitanèiøjø mûsø þurnalo klysta manydami, jog baldus sau begamintieji auksarankiai turi krûvas brangiausiø árankiø, o gal net ir pilnas stakliø dirbtuves. Netiesa. Na, árankiø komplektas dar niekam nepamaišë, taèiau pradedanèiajam uþteks vieno vienutëlio elektrinio (ar akumuliatorinio) gràþto. Na, dar praverstø þmonos lygintuvas, peilis stora nelanksèia geleþte, gabaliukas švitrinio popieriaus, atsuktuvas. Ir viskas! Tik nepadarykite klaidos apsidþiaugæs, jog iš paþiûros viskas taip paprasta, neuþsimokite iš karto ræstis virtuvës baldø komplektà ar dvigulæ vartomà lovà. Baldø gamybà pradëkite nuo kokio paprastuèio baldo, pavyzdþiui, lentynëlës knygoms ar nesudëtingos spintelës.
Kad ir lentynëlë virš unitazo. Juk patogu, kai virš „tupyklos“ esanti laisva erdvë išnaudojama tualetiniam popieriui ar plovikliams laikyti. Èia patogu pasidëti ir skaitinius – kaipgi solidus tualetas be jø?
Spinteliø bei lentynëliø tualetams ir vonioms – pilnos parduotuvës, taèiau tokios neretai kabo kaip svetimkûnis ar šašas. Pasigaminæ spintelæ ne tik sutaupysite, bet ir turësite patalpoje idealiai derantá baldà – juk kaip graþu ir patogu, kai virš unitazo kabanti spintelë – nuo sienos iki sienos.
Þingsnis po þingsnio
Kadangi šios publikacijos autoriaus vonia su tualetu (aèiû beširdþiams sovietmeèio architektams) sukišti á vos 2 kv. m. (!) patalpëlæ, èia aprašomà spintelæ autorius nutarë daryti nuo sienos iki vonios uþuolaidø. Nedidelá baldo gylá lëmë toje vietoje išsikišæs sienos kampas, po kuriuo paslëpti vandentiekio vamzdþiai. Išmatavimais tyèia nekvaršiname skaitytojams galvø – kiekvieno gi patalpos skirtingo dydþio.
Sugalvojus, kas bus gaminama, antrasis labai svarbus etapas – brëþinys. Net prityræ baldþiai nesugeba visko mintinai suskaièiuoti ir visada brûkšteli bent primityvø brëþinukà. O mums, pradedantiesiems, nekenktø kuo išsamesnis brëþinys. Bûtø idealu já pasidaryti ant milimetrinio popieriaus, išlaikant bûsimo gaminio mastelá. Tokiame brëþinyje iš anksto matyti, kaip baldas atrodys, ar bus proporcingas ir grakštus. O svarbiausia – brëþinyje pagal mastelá ant milimetrinio popieriaus gerokai lengviau patikrinti, ar teisingai suskaièiuoti ir uþsirašyti detaliø matmenys. Nes išmintingoji patarlë „Septynis kartus pamatuok“ gaminantis baldà galioja ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Jei esate apdovanotas gera vaizduote ar turite patirties, galima apsieiti ir brëþiniu ant balto lapo. Nes paprasta, kokià mes gaminsime, lentynëlë – iš esmës tai tik dëþë iš septyniø lentø. Du vertikalûs šonai ir penkios horizontalios lentos: „stogas“, dugnas bei trys lentynëlës.
Ankstesniame þurnalo numeryje pasakojome, jog praktiškai visi šiuolaikiniai baldai – iš standartinës presuotos pjuvenø plokštës, kurios abi pusës dengtos kuo ávairiausiø spalvø laminatu. Populiariausia standartinio storio – 18 milimetrø – plokštë; stalviršiai bei didesnæ apkrovà laikanèios baldø detalës retkarèiais pjaunamos iš 25 mm storio plokštës.
Skaièiuojant detaliø matmenis labai svarbu neuþmiršti sujungimo vietose ávertinti plokštës, prie kurios kampu prisukama antroji, storá. Horizontalios detalës paprastai sukamos prie vertikaliøjø, nors tai nëra taisyklë (galima ir atvirkšèiai). Daþniausia pradedanèiøjø klaida – uþmirštama, jog prisukamoji detalë turi bûti per plokštës storá (1,8 cm) trumpesnë uþ reikiamà matmená. Tarkim, norime pasigaminti metro aukšèio bei metro ploèio, 20 cm gylio lentynà. Vadinasi, reikës dvejø vertikaliø šonø po metrà ilgio ir 20 cm ploèio. O uþsakydami dugnà bei stogà turësime nurodyti iš abiejø pusiø po 1,8 cm maþesná uþ metrà dydá, antraip surinkta lentyna išeis ne metro, o 103,6 cm ploèio.
Artimiausioje baldø furnitûros parduotuvëje jums rekomenduos dirbtuves, kuriose pjaustomos baldø plokštës. Paèiam tokias dirbtuves rasti sunkoka, nes spaudoje paprastai jos nesireklamuoja. Jø meistrai kartais net negamina baldø – jiems nëra kada. Sunkveþimiais atsiveþæ kuo ávairiausiø spalvø baldø plokšèiø, jie pagal klientø brëþinius iš plokštës išpjauna reikiamas detales.
Kai pagaminti baldà uþsakote meistrui, uþtenka primityvaus brëþinio ar net þodþiu papasakoti, ko pageidaujate. Kai baldà gaminsite pats, net nesitikëkite, jog plokštes pjaustanèios ámonës specialistai gaiš laikà tyrinëdami painø tamstos brëþiná bei patys pagal já skaièiuodami, kiek ir kokio dydþio reiks detaliø. Jie net apsidþiaugs, jei savo brëþinio visai nekaišiosite. Pjovëjai tereikalaus, kad ant popieriaus lapo bûtø surašyti tik skaièiø stulpeliai: uþsakomø detaliø ilgiai ir ploèiai. Pradedantieji matmenis mëgsta rašyti centimetrais. Galima, nors geriau pratintis rašyti milimetrais – juk ne siuvëjas esate ir ne kelnes kurpiate. Jei baldas bus iš medþio faktûrà atkartojanèio piešinio, priimta, kad pirmasis uþrašytas detalës matmuo atitiktø detalës faktûros piešinio kryptá. Tarkim, uþsakysite detalæ „1000x250“ iš àþuolo medienà imituojanèios plokštës. Perskaitæs šiuos skaièius meistras atpjaus metro ilgio ir 25 cm ploèio lentelæ. Àþuolo rievës drieksis išilgai ilgosios kraštinës.
Pirmà kartà teisingai viskà nusibraiþyti bei suskaièiuoti pradedanèiajam gali bûti per sunku. Jei abejojate, pasitarkite su paþástamu baldþium. Greièiausiai tokio nepaþástate, tad su savo brëþiniu dràsiai vykite á baldø plokšèiø pjaustymo ámonæ. Uþ nedidelá uþmokestá èia dirbantys specialistai patikrins, kaip viskà suskaièiavote, daug kà patars. Na ir kartu suskaièiuos kainà.
Vos dëlto þmonai paþadëjæs pagaminti baldà, niekaip neišvengsite esminio klausimo. Moterys – praktiški sutvërimai, joms visada rûpi, kiek gi gaminamas daiktas kainuos. Gal verèiau pirkti?
Plokšèiø pjovëjai skaièiuoja painokai. Šios publikacijos autorius vyksta á plokštes pjaunanèià ámonæ. Šios meistrai uþ standartinës 18 mm baldø plokštës kvadratiná metrà ima 22,70 Lt (retai naudojama storesnë 25 mm plokštë kainuoja 26,50 Lt). Á šià kainà jau áskaièiuota pjaustymo paslaugø kaina (4 Lt uþ kv. m.). Tai þinant savo brëþinyje belieka visø reikiamø detaliø plotø sumà padauginti iš kainos – jau galima raportuoti brangiausiajai. Tiesa, tai – ne viskas. Pjaustant plokštæ lieka daug smulkiø nuopjovø, kurios paprastai sukûrenamos. Pjovikai norës, kad sumokëtumëte ir uþ likuèius, tad galutinæ kainà tikriausiai dar daugins iš koeficiento 1,25.
Jei gaminamam baldui reikës kartoninio dugno, teks uþ kiekvienà kvadratiná metrà pakloti po 9-10 Lt. Kartonui irgi taikomas nelemtasis 1,25 likuèiø koeficientas.
Neuþmirškime ir furnitûros – juk dar reikës keliø sraigtø, kantavimo juostelës, dar kokios smulkmenos.
Visi šie skaièiai tik atrodo grësmingai. Baldo detaliø kaina paprastai siekia nuo pusës iki dvejø treèdaliø maþmeninës tokio pat baldo kainos parduotuvëje. Pavyzdþiui, šioje publikacijoje nufotografuotos gana didelës (1,20 m aukšèio) lentynëlës detalës kainavo vos 27 Lt.
Prieš pigia bûsimojo baldo sàmata nudþiugindami þmonà neuþmirškite á jà átraukti dar kokià dešimtinæ antrà. Mat baldà surenkant pradedanèiajam atsiranda nenumatytø išlaidø. Neretai prireikia uþsakyti naujà detalæ vietoj sugadintos, ne vietoje pragræþtos.
Parsiveþus išpjautas baldø detales, pirmiausia ant pjûvio vietø (ant kantø) reikia uþdëti kantø laminavimo juostelæ. Kaip tai padaryti, išsamiai aprašyta ankstesniame „Tavo namø“ numeryje. Trumpai priminsime, jog juostelë perkama furnitûros parduotuvëje ir yra labai pigi. Ji jau fabrike bûna patepta terminiais klijais, tad kuo puikiausiai prikimba prispausta paprasèiausiu ákaitintu buitiniu lygintuvu. Juostelei ataušus, jos išsikišæ kraštai iš abiejø pusiø apipjaunami aštriu, storu peiliu – pvz., obliaus geleþte. Svarbiausia, kad braukiant plokštës plokštuma, geleþtë nelinktø ir nekabintø paèios plokštës. Apipjovus juostelæ, aštrios briaunos sušvelninamos smulkiu švitriniu popieriumi.
Pastaruoju metu tapo madinga plokšèiø kraštus laminuoti storomis kantavimo juostomis iš plastiko. Jø negalima priklijuoti namie lygintuvu, tad jei uþsimanysite plastikiniø kraštø (ne tik graþu, bet ir praktiška tose baldø vietose, kurios zulinamos), uþsakykite juos dirbtuvëse. Kaina – 4–5 litai uþ metrà.
Paskutinis darbas – plokštes sujungti. Tai patogiausia padaryti specialiais furnitûros parduotuvëse parduodamais baldø sraigtais, kuriuos baldþiai vadina „konformatais“. Sraigtø sriegio diametras – 5 mm, o viršutinis storgalis – 7,5 mm. Tad reikës dvejø gràþteliø – 5 mm bei 8 mm. Storesniuoju išgræþiama skylë bûsimo sujungimo vietoje (9 mm nuo plokštës krašto). Tada plokštës sudedamos taip, kaip turës bûti susuktos. Bièiuliui prilaikant, kad detalës nepajudëtø, per išgræþtà skylæ plonu pieštuku paþymima vieta sraigto sriegiui, ir tuoj pat išgræþiama antra skylë 5 mm gràþteliu. Þinoma, græþiant abi skyles gràþtà reikia laikyti kuo vertikaliau, taèiau naudoti kampainá nebûtina – visiškai uþtenka tikslumo „iš akies“. Belieka plokštes sujungti sraigtu. Sukama specialu rakteliu, kuris parduodamas kartu su „konformatais“ ir kainuoja vos keliasdešimt centø. Apdairus meistras prieš gamindamas pirmàjá baldà pasitreniruos susukdamas nereikalingus plokštës gabaliukus, kuriø jums mielai padovanos kiekvienose baldþiø dirbtuvëse.
Kà gi, sëkmingo pirmojo baldo! Kitame numeryje papasakosime apie vyrius, kaip prisukti varstomas dureles bei kaip gamini stalèiai.
Lietuvių
English
Русский
